Degučių ir Salako seniūnijose aptartos finansavimo kryptys 2023-2027 m. laikotarpyje

Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupė, rengdama vietos plėtros strategiją 2023- 2027 m., susitinka su seniūnijų gyventojais, bendruomenėmis, nevyriausybinių organizacijų ir verslo subjektų atstovais, ūkininkais, seniūnijose veikiančių įstaigų darbuotojais.

Vasario 22 d. popietė buvo skirta susitikimams Degučių ir Salako seniūnijose. Tikslas – pristatyti rengiamos strategijos finansavimo kryptis, identifikuoti poreikius ir išklausyti susirinkusiųjų, kokie gi ateities projektai būtų aktualiausi vienoje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Kaip sakė Degučių seniūnas Jonas Šileikis, vietos plėtros strategijos tikslai ir priemonės turi sutapti su rajono strateginiu planu ir skatinti veiklas susijusias su turizmu, turizmo paslaugų plėtra, aptarnavimu, edukacijomis bei dabar teikiamų paslaugų kokybės gerinimu. Seniūnas atkreipė dėmesį, kad įgyvendinus dviračio tako įrengimo/nužymėjimo projektą, apjungiant Antalieptę, Baibius, Vajasiškį, Salaką ir prie šio tako prijungus Gražutės regioniniame parke jau esančius dviračių takus, galėtume galvoti apie bendruomenių ar fizinių asmenų veiklas, susijusias su keliautojų srauto šiame maršrute, aptarnavimu. Pavyzdžiui, Baibių bendruomenė galėtų teikti maitinimo paslaugas, Vajasiškio – edukacijas, maitinimą ir apgyvendinimą. Veiklų ir paslaugų paketas galėtų būti  nuolatos plečiamas ir papildomas, apjungiant ir kitas Zarasų rajono seniūnijas ir besiribojančią Visagino savivaldybės teritoriją.

Į Degučių seniūniją susirinko visos seniūnijos aktyviausiai veikiančių bendruomenių  atstovai (Tiberiados, Baltriškių, Baibių, Vajasiškio ir Degučių). Džiugu, jog į susitikimą atvyko ir seniūnijos naujakuriai – panevėžiečiai Jorūnė ir Jonas, kurie, po gyvenimo emigracijoje, grįžo į Lietuvą ir pasirinko apsistoti Degučių apylinkėse. Jauni ir veiklūs žmonės pristatė savo ambicingus planus savo gyvenamojoje vietovėje įkurti ištisus metus veikiantį botanikos sodą. Jauna šeima vasarą daug laiko skiria renginių organizavimui, todėl veikla, generuojanti pajamas žiemos metu, yra labai aktuali. Planuose – ekologinis ūkininkavimas, edukacijos, sveikatos centras ir, aišku, aktyvus dalyvavimas Degučių bendruomenės veikloje. Buvo įvardintas ir Degučių „perliukas“ – karčiama, kurioje buvo teikiamos maitinimo paslaugos. Pasikeitus savininkams, bus ieškoma bendradarbiavimo galimybių. Svarbiausia – neslopinti iniciatyvų, bendradabiauti ir veikti, siekiant tolygios seniūnijos plėtros.

Tiberiados ir Baltriškių bendruomenių veikloje ateinančiais metais – ištisus metus vyksiančios, įvairių amžiaus grupių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų, stovyklos, jau tradiciniais tapę bendruomenės renginiai. Bendruomenės veikla generuoja didelį lankytojų srautą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio, todėl aplinkos ir viešųjų erdvių tvarkyba yra vienas iš pagrindinių uždavinių. Jų galima siekti kartu su savo seniūnijos bendruomenėmis rengiant bendrus projektus.  

Baibių bendruomenei priklausančiose, buvusios mokyklos pastatuose, planuojama plėsti maitinimo paslaugas bei organizuoti vasaros stovyklas. Reikalinga sutvarkyti teritoriją įrengiant sportui reikalingą infrastruktūrą ir įrenginius.

Vajasiškyje planuojama plėsti paslaugas ir pradėti vykdyti naujas veiklas. Rekonstruotame mokyklos pastate norėtų įsikurti asociacija „Rožės ir lelijos“. Dviejų asociacijų veikla turėtų sinerginį efektą ir papildytų inovacijomis „Senolių kaimo“ edukacinę programą.

Energetinių išteklių kainos padidėjimas neaplenkė ir Salako bendruomenės namų, kuriuose šiuo metu veikia vaikų dienos centras. Didžiausias rūpestis, kaip šaltuoju metų laiku apšildyti patalpas. Idėjų ir siūlymų netrūko. Vienas iš jų – alternatyvių šaltinių paieška ir pastatų modernizavimo programos galimybės. Be rajono Savivaldybės paramos sunku būtų galvoti apie tokio projekto įgyvendinimą.

Salako bažnyčia yra viena lankomiausių objektų rajone, todėl didinat teritorijos patrauklumą bendruomenė turi ambicijų sutvarkyti šalia bažnyčios esančią viešąją erdvę, o vietoje esamo lauko tualeto įrengti šį laikmetį ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkantį tualetą lankomo objekto svečiams. Tokio projekto namų darbai – suformuoti sklypą ir kreiptis į rajono Savivaldybės tarybą, kad teritorija būtų pripažinta visuomenės poreikiams. 

Didelių diskusijų sukėlė kempingo įrengimo galimybė Salake, Luodžio ežero prieigose. Kempingo įrengimas – privataus verslo projektas, kuriam kofinansuoti taip pat gali būti panaudotos vietos plėtros strategijoje esamos lėšos. Kritikos susilaukė Sabalunkose įrengta ir neįgaliesiems pritaikyta infrastruktūra, kuri yra patraukti tik Luodžio ežero žvejams. Čia patogu palikti transporto priemones, priekabas, nuleisti valtis, bet netinkama poilsiui. Ateityje teritorija galėtų būti pritaikyta rekreacinei žvejybai organizuoti.

Su nostalgija prisiminta praeityje daug lankytojų ir poilsiautojų sulaukusi „Paukščių sala“ ir Bikėnų valtinė. Šiose objektuose pastaraisiais metais veikla jau nebuvo vykdoma. Bikėnų valtinė jau turi naują šeimininką, todėl apie planuojamas veiklas, galimus teritorijos įveiklinimo projektus šnekėsime jau su naujaisiais šeimininkais. Kaip sakoma, nauja šluota, naujai šluoja!

Dėkojame susitikimo dalyviams už pasidalinimą žiniomis, patirtimi ir idėjomis. Mūsų uždavinys – rengiamoje vietos plėtros strategijoje tinkamai sudėlioti prioritetus ir veiklas, kad šios dienos planai po metų ar dviejų taptų realybe.